Mėgstu vokti. Vokti viską kas pakliūna po ranka… Na jei jau visgi po mano ranka matyt niekam nereikalinga. Bet ką aš apgaudinėju… reikalinga ar ne man visai nerūpi… svarbu , kad priklausytu tam, kuris turi labai mazai, arba visai nieko. Aną vasarą iš berniuko pavogiau labai grazu atspindi , kuris man priminė padarą labai ilgomis kojomis, jis turėjo tik jiį,tad tai suteikė man begalę džiaugsmo. Darbar aš turėjau du atspindžius, kurie atrodė ziasmingai, bet žinoma greit man atsibodo. Ir tuomet nusprendžiau padaryti gerą darbą! Gražinau vaikiūkščiui. Bent savaitę jaučiausi laiminga… O vėliau tapo nuobodu…norejau vel pakikent is to keisto padaro… Susiradau vaikiūkštį, atsitempiau , viską dariau bet jis nebeturėjo atpindzio šalia manojo… Lietutis, lietutis, lietutis!